Fęrsluflokkur: Spaugilegt

Upplżsingalög sem žķngiš hefur ekki hugmind um.

Upplżsingalög

1996 nr. 50 24. maķ

 

I. kafli.

Gildissviš laganna.

1. gr.

     

Gildissviš.


     Lög žessi taka til stjórnsżslu rķkis og sveitarfélaga.
     Lögin taka enn fremur til starfsemi einkaašila aš žvķ leyti sem žeim hefur veriš fališ opinbert vald til aš taka įkvaršanir um rétt eša skyldu manna.

2. gr.

     

Gildissviš gagnvart öšrum lögum og žjóšréttarsamningum.


     Lög žessi gilda ekki um žinglżsingu, ašfarargeršir, kyrrsetningu, löggeymslu, lögbann, naušungarsölu, greišslustöšvun, naušasamninga, gjaldžrotaskipti, skipti į dįnarbśum eša önnur opinber skipti, né heldur um rannsókn eša saksókn ķ opinberu mįli.
     Lögin gilda ekki um ašgang aš upplżsingum samkvęmt stjórnsżslulögum og lögum um skrįningu og mešferš persónuupplżsinga. Lögin gilda heldur ekki ef į annan veg er męlt ķ žjóšréttarsamningum sem Ķsland į ašild aš.
     Įkvęši annarra laga, sem heimila vķštękari ašgang aš upplżsingum, halda gildi sķnu. Almenn įkvęši laga um žagnarskyldu takmarka ekki rétt til ašgangs aš gögnum samkvęmt lögum žessum.

II. kafli.

Almennur ašgangur aš upplżsingum.

3. gr.

     

Upplżsingaréttur.


     Stjórnvöldum er skylt, sé žess óskaš, aš veita almenningi ašgang aš gögnum sem varša tiltekiš mįl meš žeim takmörkunum sem greinir ķ 4.--6. gr.
     Réttur til ašgangs aš gögnum nęr til:

1.

allra skjala sem mįl varša, žar meš talinna endurrita af bréfum sem stjórnvald hefur sent, enda megi ętla aš žaš hafi borist vištakanda;

2.

allra annarra gagna sem mįl varša, svo sem teikninga, uppdrįtta, korta, mynda, örfilma og gagna sem vistuš eru ķ tölvu;

3.

dagbókarfęrslna sem lśta aš gögnum mįlsins og lista yfir mįlsgögn.


     Stjórnvöldum er heimilt aš veita ašgang aš gögnum ķ rķkari męli en kvešiš er į um ķ žessum kafla, nema fyrirmęli laga um žagnarskyldu standi žvķ ķ vegi.

4. gr.

     

Gögn undanžegin upplżsingarétti.


     Réttur almennings til ašgangs aš gögnum tekur ekki til:

1.

fundargerša rķkisrįšs og rķkisstjórnar, minnisgreina į rįšherrafundum og skjala sem tekin hafa veriš saman fyrir slķka fundi;

2.

bréfaskipta stjórnvalda viš sérfróša menn til afnota ķ dómsmįli eša viš athugun į žvķ hvort slķkt mįl skuli höfšaš;

3.

vinnuskjala sem stjórnvald hefur ritaš til eigin afnota; žó skal veita ašgang aš vinnuskjölum ef žau hafa aš geyma endanlega įkvöršun um afgreišslu mįls eša upplżsingar sem ekki veršur aflaš annars stašar frį;

4.

umsókna um störf hjį rķki eša sveitarfélögum og allra gagna sem žęr varša; žó er skylt aš veita upplżsingar um nöfn, heimilisföng og starfsheiti umsękjenda žegar umsóknarfrestur er lišinn.

 

5. gr.

     

Takmarkanir į upplżsingarétti vegna einkahagsmuna.


     Óheimilt er aš veita almenningi ašgang aš gögnum um einka- eša fjįrhagsmįlefni einstaklinga sem sanngjarnt er og ešlilegt aš leynt fari, nema sį samžykki sem ķ hlut į. Sömu takmarkanir gilda um ašgang aš gögnum er varša mikilvęga fjįrhags- eša višskiptahagsmuni fyrirtękja og annarra lögašila.

6. gr.

     

Takmarkanir į upplżsingarétti vegna almannahagsmuna.


     Heimilt er aš takmarka ašgang almennings aš gögnum žegar mikilvęgir almannahagsmunir krefjast, enda hafi žau aš geyma upplżsingar um:

1.

öryggi rķkisins eša varnarmįl;

2.

samskipti viš önnur rķki eša fjölžjóšastofnanir;

3.

višskipti stofnana og fyrirtękja ķ eigu rķkis eša sveitarfélaga aš žvķ leyti sem žau eru ķ samkeppni viš ašra;

4.

fyrirhugašar rįšstafanir eša próf į vegum rķkis eša sveitarfélaga ef žau yršu žżšingarlaus eša nęšu ekki tilętlušum įrangri vęru žau į almannavitorši.

 

7. gr.

     

Ašgangur aš hluta skjals.


     Ef įkvęši 4.--6. gr. eiga ašeins viš um hluta skjals skal veita almenningi ašgang aš öšru efni skjalsins. Sama regla į viš um önnur gögn.

8. gr.

     

Takmarkalaus upplżsingaréttur aš tilteknum tķma lišnum.


     Veita skal ašgang aš gögnum sem 4. tölul. 6. gr. tekur til jafnskjótt og rįšstöfunum eša prófum er aš fullu lokiš, nema įkvęši 5. gr. eša 1.--3. tölul. 6. gr. eigi viš.
     Veita skal ašgang aš öšrum gögnum sem 4.--6. gr. taka til žegar lišin eru žrjįtķu įr frį žvķ aš gögn uršu til, aš frįtöldum upplżsingum er varša einkamįlefni einstaklinga, en ašgang aš žeim skal fyrst veita aš įttatķu įrum lišnum frį žvķ aš žau uršu til. ...1)

1)L. 76/1997, 4. gr.

 

III. kafli.

Ašgangur ašila aš upplżsingum um hann sjįlfan.

9. gr.

     

Upplżsingaréttur ašila.


     Stjórnvöldum er skylt, sé žess óskaš, aš veita ašila sjįlfum ašgang aš skjölum og öšrum gögnum sem varša tiltekiš mįl ef žau hafa aš geyma upplżsingar um hann sjįlfan.
     Įkvęši 1. mgr. gilda žó ekki:

1.

um žau gögn sem talin eru ķ 4. gr.;

2.

um gögn sem hafa aš geyma upplżsingar um mikilvęga almannahagsmuni er leynt eiga aš fara skv. 6. gr.


     Heimilt er aš takmarka ašgang ašila aš gögnum ef žau hafa jafnframt aš geyma upplżsingar um einkamįlefni annarra, enda vegi žeir hagsmunir, sem męla meš žvķ aš upplżsingunum sé haldiš leyndum, žyngra en hagsmunir žess sem fer fram į ašgang aš gögnunum.
     [Um ašgang sjśklings aš upplżsingum śr sjśkraskrį fer eftir įkvęšum laga um réttindi sjśklinga.]1)
     Įkvęši 3., 7. og 8. gr. gilda, eftir žvķ sem viš getur įtt, um ašgang ašila aš gögnum.

1)L. 76/1997, 5. gr.

 

IV. kafli.

Mįlsmešferš.

10. gr.

     

Beišni um ašgang aš upplżsingum.


     Sį sem fer fram į ašgang aš gögnum skal tilgreina žau gögn sem hann óskar aš kynna sér. Žį getur hann óskaš eftir aš fį aš kynna sér upplżsingar um tiltekiš mįl įn žess aš tilgreina einstök gögn sem mįliš varša.
     Stjórnvald getur sett žaš skilyrši aš beišni um ašgang aš gögnum sé skrifleg og komi jafnframt fram į eyšublaši sem žaš leggur til.1)
     Žegar fariš er fram į ašgang aš gögnum um mįl žar sem taka į eša tekin hefur veriš įkvöršun um rétt eša skyldu manna skal beišni beint til žess stjórnvalds sem tekiš hefur eša taka mun įkvöršun ķ mįlinu. Annars skal beišni beint til žess stjórnvalds sem hefur gögnin ķ sķnum vörslum.

1)Rg. 674/1996.

 

11. gr.

     

Mįlshraši og mįlsmešferš.


     Stjórnvald skal taka įkvöršun um hvort žaš veršur viš beišni um ašgang aš gögnum svo fljótt sem verša mį. Hafi beišni ekki veriš afgreidd innan sjö daga frį móttöku hennar skal skżra ašila frį įstęšum tafanna og hvenęr įkvöršunar sé aš vęnta.
     Um mįlsmešferš fer aš öšru leyti eftir stjórnsżslulögum.

12. gr.

     

Ljósrit eša afrit af gögnum.


     Stjórnvald tekur įkvöršun um hvort umbešin gögn skuli sżnd eša hvort ljósrit skuli veitt af skjölum eša afrit af öšrum gögnum sé žess kostur.
     Sé fariš fram į aš fį ljósrit af skjölum skal oršiš viš žeirri beišni, nema skjölin séu žess ešlis eša fjöldi žeirra svo mikill aš žaš sé vandkvęšum bundiš.
     Žegar fjöldi skjala er mikill getur stjórnvald įkvešiš aš fela öšrum aš sjį um ljósritun žeirra. Hiš sama į viš hafi stjórnvald ekki ašstöšu til aš ljósrita skjöl. Žį skal ašili greiša žann kostnaš sem hlżst af ljósritun skjalanna.
     Forsętisrįšherra er heimilt aš įkveša meš gjaldskrį1) hvaš greiša skuli fyrir ljósrit sem veitt eru samkvęmt lögum žessum.
     Reglur 2.--4. mgr. eiga einnig viš um afrit af öšrum gögnum en skjölum eftir žvķ sem viš į.

1)Gjaldskrį 579/1996.

 

13. gr.

     

Tilkynning įkvöršunar.


     Įkvöršun stjórnvalds um aš synja beišni um ašgang aš gögnum eša um ljósrit eša afrit af žeim skal tilkynnt skriflega ef beišni hefur veriš skrifleg.

V. kafli.

Śrskuršarnefnd um upplżsingamįl.

14. gr.

     

Kęruheimild.


     Heimilt er aš bera synjun stjórnvalds um aš veita ašgang aš gögnum samkvęmt lögum žessum undir śrskuršarnefnd um upplżsingamįl sem śrskuršar um įgreininginn. Hiš sama gildir um synjun stjórnvalds um aš veita ljósrit af skjölum eša afrit af öšrum gögnum.
     Nefndin er sjįlfstęš ķ störfum sķnum og veršur śrskuršum hennar samkvęmt lögum žessum ekki skotiš til annarra stjórnvalda.

15. gr.

     

Śrskuršarnefnd um upplżsingamįl.


     Forsętisrįšherra skipar žrjį menn ķ śrskuršarnefnd um upplżsingamįl til fjögurra įra og jafnmarga til vara. Skulu tveir nefndarmenn og varamenn žeirra uppfylla starfsgengisskilyrši hérašsdómara. Skal annar žeirra vera formašur nefndarinnar en hinn varaformašur. Nefndarmenn mega ekki vera fastrįšnir starfsmenn ķ Stjórnarrįši Ķslands.
     Nefndinni er heimilt aš kalla sér til rįšgjafar og ašstošar sérfróša ašila ef hśn telur žörf į.

16. gr.

     

Mįlsmešferš.


     Mįl skv. 1. mgr. 14. gr. skal boriš skriflega undir śrskuršarnefnd um upplżsingamįl innan 30 daga frį žvķ aš žeim sem fór fram į ašgang aš gögnum var tilkynnt um įkvöršun.
     Nefndin getur veitt hlutašeigandi stjórnvaldi stuttan frest til žess aš lįta ķ té rökstutt įlit į mįlinu įšur en žvķ er rįšiš til lykta.
     Žegar nefndarmenn eru ekki sammįla ręšur meiri hluti nišurstöšu mįls. Ef atkvęši eru jöfn ręšur atkvęši formanns.
     Um mešferš mįla hjį śrskuršarnefndinni fer aš öšru leyti eftir VII. kafla stjórnsżslulaga.

17. gr.

     

Birting śrskuršar.


     Śrskuršarnefnd um upplżsingamįl skal birta śrskurš žeim sem fór fram į ašgang aš gögnum og žvķ stjórnvaldi sem ķ hlut į svo fljótt sem verša mį.
     Ef nefndin hefur tekiš til greina beišni um ašgang aš gögnum ber stjórnvaldi aš veita ašgang aš žeim jafnskjótt og śrskuršur hefur veriš birtur, nema žess sé krafist aš réttarįhrifum hans verši frestaš skv. 18. gr.

18. gr.

     

Frestun į réttarįhrifum śrskuršar.


     Aš kröfu stjórnvalds getur śrskuršarnefnd um upplżsingamįl įkvešiš aš fresta réttarįhrifum śrskuršar telji hśn sérstaka įstęšu til žess. Krafa žess efnis skal gerš ekki sķšar en žremur dögum frį birtingu śrskuršar. Skal frestun į réttarįhrifum śrskuršar vera bundin žvķ skilyrši aš stjórnvald beri mįliš undir dómstóla innan sjö daga frį birtingu śrskuršar og óski eftir aš žaš hljóti flżtimešferš.

19. gr.

     

Śtgįfa śrskurša.


     Śrskuršarnefnd um upplżsingamįl skal įrlega gefa śt śrskurši sķna eša śtdrętti śr žeim.

VI. kafli.

Ašgangur aš gögnum hjį Žjóšskjalasafni Ķslands og öšrum opinberum skjalasöfnum.

20. gr.

     

Ašgangur aš gögnum eftir aš žau hafa veriš afhent söfnum.


     Žegar gögn žau sem lög žessi taka til hafa veriš afhent Žjóšskjalasafni Ķslands eša öšru opinberu skjalasafni skal hlutašeigandi safn taka įkvöršun um hvort umbešin gögn skuli sżnd eša hvort ljósrit skuli veitt af skjölum eša afrit af öšrum gögnum sé žess kostur.
     Ef vafi er um rétt til ašgangs aš gögnum getur safniš aflaš rökstuddrar umsagnar žess stjórnvalds sem afhenti safninu gögnin įšur en įkvöršun er tekin.

21. gr.

     

Kęruheimild.


     Heimilt er aš bera synjun um aš veita ašgang aš gögnum, ljósrit af skjölum eša afrit af gögnum skv. 20. gr. undir śrskuršarnefnd um upplżsingamįl skv. 14. gr.

VII. kafli.

Skrįning mįla o.fl.

22. gr.

     

Skrįning mįla.


     Stjórnvöldum er skylt aš skrį mįl, sem koma til mešferšar hjį žeim, į kerfisbundinn hįtt og varšveita mįlsgögn žannig aš žau séu ašgengileg.
     Forsętisrįšherra er heimilt, aš fengnu įliti žjóšskjalavaršar, aš gefa śt reglugerš žar sem męlt er fyrir um hvernig skjalastjórn skuli hagaš ķ stjórnsżslu rķkisins, žar meš tališ hvers konar tölvuhugbśnaš skuli nota.

23. gr.

     

Skrįning upplżsinga um mįlsatvik.


     Viš mešferš mįla, žar sem taka į įkvöršun um rétt eša skyldu manna skv. 2. mgr. 1. gr. stjórnsżslulaga, ber stjórnvaldi aš skrį upplżsingar um mįlsatvik sem žvķ eru veittar munnlega ef žęr hafa verulega žżšingu fyrir śrlausn mįlsins og žęr er ekki aš finna ķ öšrum gögnum žess.

VIII. kafli.

Gildistaka o.fl.

24. gr.

     

Gildistaka laganna.


     Lög žessi öšlast gildi 1. janśar 1997.
     Įkvęši laganna gilda um öll gögn įn tillits til žess hvenęr žau uršu til eša hvenęr žau hafa borist stjórnvöldum.

25. gr.

     

Breytingar į öšrum lögum.


...


Um bloggiš

Hlynur Ólafur Pálsson

Höfundur

Hlynur Ólafur Pálsson
Hlynur Ólafur Pálsson

Bloggvinir

Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (18.10.): 0
  • Sl. sólarhring: 0
  • Sl. viku: 0
  • Frį upphafi: 2

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 0
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband